Biografija
Abelis Aliatka. Gimė 1893 (1892) m. kovo 8 d. Vilniuje. Tėvas Elijas Aliatka (g. Želvoje (?), motina Sora Aliatkienė-Levitaitė (g. Paberžės ("Podbrezes") mstl.). Po I pasaulinio karo tėvai gyveno Rusijoje. A. Aliatka apie 17 metų gyveno Vilniuje, 1910 m. išvyko į Kybartus mokytis skardininko amato, kur dirbo kaip darbininkas iki 1914 m. Iš Kybartų (iš Vilniaus) mobilizuotas į rusų kariuomenę, dalyvavo mūšiuose. 1916 m. pakliuvo į vokiečių neleisvę, kur išbuvo iki 1918 m. Nuo 1920 m. rugpjūčio mėn. gyveno Želvoje. 1921 m. atsikėlė į Ukmergę. Pirmasis pasas, išduotas 1921 m. kovo 10 d. Želvos valsčiaus valdybos, nesant pakankamai duomenų, jog A. Aliatkos tėvai iki I pasaulinio karo gyveno Želvoje, 1925 m. vasario 4 d. Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento komisijos buvo pripažintas negaliojančiu, o balandžio 22 d. jam išduotas svetimšalio liudijimas, vėliau, 1925 m. rugsėjo 15 d., - leidimas gyventi Lietuvoje kaip "okupuotos Lietuvos [t. y. Vilniaus krašto] gyventojui". 1928 m. liepos 26 d. jis pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu. Naujas pasas išduotas 1929 m. vasario 15 d. Tuo metu A. Aliatka su šeima gyveno Vilniaus g. 21, buvo vedęs, žmona Roza Aliatkienė-Figeraitė, Naftalio d. (g. 1897 m.) - kilusi iš Želvos. Aliatkos susituokė 1921 m. gegužės 6 d. Ukmergėje, juos sutuokė rabinas L. Rubinas. 1925 m. šeima susilaukė dukters Libos Rochos. A. Aliatka mokėjo pasirašyti hebrajiškais rašmenimis. Lietuvių kalbos nemokėjo. Ukmergėje turėjo skardininko dirbtuvę. (LCVA. - F. 1262. - Ap. 7. - B. 246.)
LCVA. – F. 1262. – Ap. 7. – B. 246.
